„Maisto banko“ savanoriai: parama keičia žmonių gyvenimus

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ savanoriai teigia, jog labdaros iniciatyvos keičia žmones. Skurstantieji, sulaukę paramos maistu, geba atsitiesti ir pradėti gyvenimą iš naujo. Savanoryste užsiimantys jaunuoliai išmoksta padėti silpnesniam, o vyresni žmonės patiria gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę.

Deimantė Žebrauskaitė

Didėjantis savanorių skaičius nuteikia optimistiškai

„Labdaros ir paramos organizacijų darbuotojai ir savanoriai kasdien susiduria su realybe, kurios kiti gyventojai gali ir nepastebėti. Dabartinėje kultūroje mes esame įsitikinę, kad kiekvienas atsako už savo likimą, taip pat – ir už finansinį gerbūvį. Tuo tarpu mums tenka matyti, kaip žmonių gyvenimai griūna dėl netikėtų ir nesuplanuotų aplinkybių. Daugiausiai, ką galime padaryti – tai ištiesti pagalbos ranką, kad skurstantieji gebėtų išlipti iš kritinių situacijų“, – teigia „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Anot jos, daugiausiai norinčiųjų savanoriauti sulaukiama didžiuosiuose miestuose. D. Žebrauskaitė sako, kad įvairios socialinės akcijos padeda atkreipti dėmesį į savanorystę ir pritraukti naujų žmonių. Neseniai prasidėjus socialinei akcijai „Gera kaina – Geras darbas“, labdaros organizacijos vadovė teigia iš kelių regionų sulaukusi du kartus daugiau naujų kandidatų anketų nei įprastai.

„Per dvi pirmąsias akcijos savaites iš Vilniaus regiono sulaukėme 44 pasisiūlymų savanoriauti, kai vidutiniškai būna 18. Iš Šiaulių, Panevėžio gavome 13 anketų, kai tuo tarpu per metus būna vos viena kita“, – džiaugėsi D. Žebrauskaitė.

Kasdien mato vis kitą gyvenimo pusę

„Maisto banko“ surenkamas maistas skurstančiųjų šeimas pasiekia savanorių dėka. Jie paaukotą maistą surenka iš prekybos centrų, išrūšiuoja maisto sandėliuose, išdalina įvairioms socialinėms organizacijoms, besirūpinančiomis skurdžiai gyvenančiais žmonėms.

„Ne visuomet įvertiname, kad tokie paprasti dalykai kaip paaukotas maistas žmonėms suteikia vilties ir jėgų nepasiduoti. Per devynerius savanorystės metus mačiau daugybę istorijų, kaip žmonės, gavę paramą ir paskatinimą maistu, suranda drąsos išbristi iš sunkių situacijų. Šis visuomenės paramos gestas skurstantiesiems parodo, jog jie yra ne vieni ir turi į ką atsiremti. Parama maistu šiems žmonėms padeda toliau kabintis į gyvenimą“, – apie skurstančių šeimų realybę pasakoja „Maisto banke“ Telšiuose savanoriaujanti Aušra Jurkuvienė.

Kaip rodo „Maisto banko“ ir jo socialinių partnerių patirtis, maistu šeimai dažniausiai rūpinasi moterys – jos teikia prašymus paramai gauti, taip pat dažniau pačios ateina atsiimti maisto paketų. Kaip pasakoja A. Jurkuvienė, ji dažniausiai maistą pristato vienišoms mamoms. „Augindamos mažus vaikus, jos niekur nedirba, o vaikams ūgtelėjus išsiskiria ar vyrai jas palieka. Aukojamas maistas joms yra didžiulė paspirtis. Neretai matau, kaip, žinodamos, jog nėra paliktos užribyje, šios moterys atsitiesia, susiranda darbus ir pačios išlaiko šeimas. Jos pasakoja, kad tuomet, kai žino, kad vaikai neliks alkani, gali skirti laiko darbo paieškoms“, – priduria ilgametė Telšių „Maisto banko“ savanorė.

A. Jurkuvienė prisimena ir kitą pavyzdį, kai visai neseniai moteris, kuri gaudavo „Maisto banko“ paramą, po ketverių metų pauzės vėl susirado darbą. Aukojamas maistas neretai vienintele išeitimi tampa ir neįgaliesiems. „Lankydavau neįgalią moterį, kuri po širdies operacijos visus pinigus išleido vaistams. Vaikai išvažiavę į užsienį, jai nebėra į ką atsiremti“, – sako A. Jurkuvienė.

Savanorystė padeda subręsti

Savanoriaujantys žmonės pabrėžia ir kitą šios veiklos pusę – keičiasi ne tik remiamų šeimų gyvenimas, bet ir savanorių pažiūros.

„Savanoriauti ėjau norėdama surinkti mokyklai reikalingas neatlygintinos veiklos valandas. Tačiau man čia taip patiko, kad užsilikau daug ilgesniam laikui nei planavau. Viena vertus, susiradau daugybę bendraminčių ir draugų, kita vertus išmokau bendradarbiauti ir organizuoti. Žinau, kokių tikslų ir kaip turiu pasiekti, tai man labai patinka“, – apie savanorystės naudą pasakoja dvejus metus Vilniuje savanoriaujanti moksleivė Emilija Krukauskaitė.

Mokiniai ir paaugliai dažnai prisijungia prie savanorystės akcijų ir, kaip teigia su jais dirbanti A. Jurkuvienė, po šios veiklos jie išeina visiškai pasikeitę. Tampa atidūs aplinkai, geba atpažinti skurstančias šeimas savo bendruomenėje, pradeda suprasti bendraklasius, kurių šeimos gyvena skurdžiau. „Jie susiformuoja visiškai kitokį pasaulio vaizdą ir geba į jį tinkamai atreaguoti“, – sako A. Jurkuvienė.

Trūksta priemonių

Kalbėdamos apie „Maisto banko“ savanorių kasdienybę, Aušra ir Emilija dažnai pabrėžia maisto surinkimui ir saugojimui tinkamų priemonių stoką. Aušra Telšiuose maisto produktus visada surenka savo automobiliu, nes Telšiuose visa savanorių komanda teturi tik šią transporto priemonę. Vilniaus savanoriai visam miestui ir rajonui turi tris automobilius, tačiau jie dažnai genda – kartais komandos yra priverstos sustabdyti savo kelionę pusiaukelėje dėl gedimų.

15,8 tūkst. skurstančiųjų aptarnaujantys vilniečiai savanoriai turi tik vieną sandėlį ir vieną pramoninį šaldytuvą, labai stinga termodėžių ir šaltkrepšių.

„Mes dedame visas pastangas, kad surinktas maistas žmones pasiektų šviežias. Iš esmės dėl savanorių entuziazmo mums pavyksta gerai suorganizuoti visą procesą. Visgi mes negalime iš rėmėjų priimti ir žmonėms dalinti nei šviežios mėsos, nei žuvies, nes šiuo metu tiesiog neturime tam tinkamų sąlygų“, – sako vilnietė E. Krukauskaitė.

Pasak „Maisto banko“ vadovės D. Žebrauskaitės, be automobilių su šaldymo įranga šiuo metu organizacijos sandėliams skirtinguose regionuose reikalingiausi šaldikliai, autokrautuvai didžiausias maisto apyvartas turinčiuose sandėliuose Vilniuje ir Kaune, stelažai maisto produktams sandėliuoti, pramoninių šaldytuvų Panevėžio ir Šiaulių regionų sandėliams. Savanoriai surinktus ir į sandėlius pristatomus produktus priversti rūšiuoti susilenkę prie dėžių, o autokrautuvais būtų galima gerokai paspartinti jų sutvarkymą ir paskirstymą maisto produktus skurstantiems išdalinančioms organizacijoms.

maistobankas savanorystė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Laisvalaikis
Arbata yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje, tad nenuostabu, jog metuose egzistuoja ypatinga diena, skirta būtent šiam gėrimui. Tai – gruodžio 15-oji, Tarptautinė arbatos diena. Šios dienos sukūrimo idėja egzistavo daugelį metų, tačiau veiksmų buvo imtąsi prieš kiek daugiau nei dešimtmetį. Pirmieji šventiniai renginiai vyko 2005 metais Delyje ir 2006 metais Šri Lankoje. Tarptautinė arbatos diena nebuvo sukurta tam, kad tądien išgertumėte vienu...
Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...
Įvykiai
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „Small Planet Airlines" vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas vertino įmonės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teikiamus finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, taip pat - įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą. Teismas nustatė, kad bendrovė, turėdama te...
Laisvalaikis
Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus Maksentijaus meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. Rufinas Akvilietis ją vadi...